2013-07-12 17
Vaikų klubo lankytojų bei 4 savanoriai išvyko į pirmąją pažintinę- poilsinę
ekskursiją. Nusprendėme pradėti nuo savo krašto ir pirmuoju savo kelionės
tikslu pasirinkome – Barstyčių akmenį – didžiausią riedulį Lietuvoje, esantį
Puokės kaime. Vaikus apstulbino šio akmens dydis ir aukštis. Beveik visi pamatę
šį gigantą, panoro užlipti ant jo viršūnės ir žinoma, negalėjome to neįamžinti.
Sekantis mūsų
kelionės tikslas tapo Viliaus Orvido sodyba – muziejus, kuris yra netoli
Salantų miestelio. Prie šios sodybos įėjimo stūkso senas tankas, o tai jau
įdomus radinys kiekvienam vaikui. Nereikėjo ilgai mąstyti, kaip patekti į šio
tanko vidų – vaikų miklumas ir išradingumas pranoko šviesos greitį! Akimirksniu
visi 17 Vaikų klubo lankytojai atsidūrė ant tanko, tanke, kiti įsigudrino net palįsti
po tanku. Viskas priminė mažą skruzdėlyną, kuriame knibždėjo smalsių ir
susidomėjusių vaikų.
Kai pagaliau pavyko visus atlipinti nuo tanko, nuėjome
apžiūrėti pačios sodybos. Iš pradžių vaikai visiškai neatrodė susidomėję šios
sodybos akmenimis ir kas ant jų buvo užrašyta, tačiau paėjėjus tolėliau jie vėl
atrado naujų senovinių daiktų, kurie juos sudomino: seną varpą, kurį sugebėjo
išjudinti ir paskambinti juo, senovines trobeles, įvairių rakandų, priedangų
nuo lietaus ir pan. Viską apžiūrėjom, visur įlindom ir užlipom, kur buvo galima
ir kur ne!
Apžiūrėję
sodybą, patraukėme prie Platelių ežero – karštos dienos svajonių vietą! Atvykę,
susiradome puikią vietą maudynėms, aikštelę tinkliniui bei futbolui. Visi taip
buvo išsiilgę vandens, kad rodėsi, maudynės truks iki vakaro.
Po kurio laiko,
kai jau visi atsigaivino, patraukėme vakarienės į stovyklavietę. Atmosfera buvo
tokia gera, oras gaivus ir šiltas, kad nesinorėjo važiuoti namo, nors diena jau
ėjo į pabaigą. Kiekvienas vis dar ieškojo, ką nuveikti, kad tik ilgiau pabūti
šioje nuostabioje vietoje.
Bet gi nebūtume Vaikų klubas, jeigu viskas taip ir
užsibaigtų ramiai ir nostalgiškai. Taip ir nebuvo! Po sočios vakarienės,
vaikams buvo mestas iššūkis – tinklinio varžybos prieš savanorius (primenu jų
buvo tik 4, o vaikų 17)! Iššūkis buvo garbingai priimtas. Prasidėjo varžybos.
Rodos, galėjome žaisti dar ir dar, ir dar. Smagu buvo stebėti, kaip vaikai,
patyrus vieną kitą nesėkmę, ėmė kurti savo žaidimo komandoje strategiją.
Realiai jie po truputį ėmė mokytis būti komanda ir vienas kitam padėti, o
netrukdyti. Laikas praleistas kartu su
vaikais buvo fantastiškas!
Norime padėkoti
kiekvienam prisidėjusiam prie šios išvykos: ačiū Dievui už saugią kelionę ir
gerą orą, nes prieš tai visi buvo sunerimę dėl lietaus, kuri mūsų mieli
sinoptikai mums pažadėjo, bet ko tik nepadarysi dėl šių vaikų. Ačiū Jurijui
Samarinui, Dariui Lukšiui, Mindaugui Barauskiui už pagalbą, organizuojant
išvyką ir prižiūrint vaikus, už tai, kad jie skyrė savo laiką tam, kad vaikai
galėtų išvykti ir pailsėti. Ačiū visiems, kurie prisidėjote!
Juk tiek nedaug reikia, kad šalia esantį
padaryti laimingą ir priversti nusišypsoti!
Draugai,
šypsokitės daugiau, nes šypsenos jus puošia!
Labdaros ir paramos fondas „Ateities Viltis“
