Kas gali žmogui suteikti viltį? Visai neseniai, kalbėdami apie mūsų miesto vaikus, kuriems trūksta veiklos, užimtumo, priežiūros bei socialinių įgūdžių ugdymo, jau neminint materialinių dalykų, susimąstėme, kas jų gyvenime teikia viltį? Kas juos skatina svajoti? Ir žinote, konkretaus atsakymo neradome... Vaikų klubas dirba jau 5mėn., per šį laiką pastebime, kaip vaikai keičia savo elgesį, bendravimo būdą, tačiau jūs net neįsivaizduojate, kaip jiems sunku leisti sau svajoti, kurti ateities planus... taip, taip naudojame žodį „leisti“, nes tiesiog „svajoti“ žodis nebetinka.... Atrodo, natūralus reiškinys mūsų gyvenime, jau nebėra toks priimtas Vaikų klubo lankytojams.
Kartą,
kai paklausiau vieno vaiko, kodėl jis nuolat išsiblaškęs, sudirgęs, šūkauja
laiku ir ne laiku, kalba kažkokius pavienius sakinius, kurie visai nelimpa prie
kalbamos temos.... žinote, ką jis man atsakė? Cituoju: „kai jūs pagyventumėt
ten, kur aš gyvenu, pažiūrėčiau, ar kalbėtumėt kitaip“... Žinote, tai ne tik
mane, bet ir visą savanorių komandą sukrėtė, kaip vaikas 10 metų laviruoja savo
gyvenime, dedasi daugybę kaukių, kad tik galėtų apsisaugoti nuo realybės.
Girdint daugybę panašių istorijų, imi iš naujo vėl ir vėl suprasti, kad iš tų
vaikų atimta vaikystė. Jeigu jie nemąsto, ką pavalgyti, tuomet galvoja kaip
išgyventi toje visuomenėje, kurioje apgyvendinti priverstinai. O taip norisi
suteikti jiems viltį, taip norisi, kad jie turėtų svajonių, dėl ko galėtų
gyventi ir siekti savo tikslų...
Taigi, brangūs skaitytojai, nebūkim
abejingi aplinkiniams, darykime gerus darbus, už kuriuos gal ir nebus
atlyginta, dirbkim tam, kad kažkas turėtų viltį ir išmoktų iš naujo svajoti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą